Interaktyvus žemėlapis rodo, kad miškų kirtimas padidina tropinių regionų temperatūrą iki 5 °C

Internetinis žemėlapis atskleidžia ryšį tarp miškų kirtimo ir tropinių regionų temperatūros kilimo Miškų kirtimas kai kuriuose tropiniuose regionuose sukelia temperatūros kilimą iki 5 °C, rodo duomenys, pateikti naujame interaktyviame žemėlapyje, kurį sukūrė Lydso universiteto mokslininkai.

Credit: University of Leeds

Phys.org rašo: Internetinė priemonė sukurta siekiant pabrėžti svarbų miškų vaidmenį vietos klimato reguliavime ir leis vyriausybėms, gamtos apsaugos labdaros organizacijoms ir žemės ūkio sektoriaus atstovams ištirti, kokį poveikį skirtingi miškų kirtimo lygiai gali turėti sveikatai, maisto gamybai ir produktyvumui.

Tai atitinka naujausius Lydso Žemės ir aplinkos mokyklos daktarės Carly Reddington ir profesoriaus Dominick Spracklen tyrimus, kurie parodė, kad miškų kirtimas tropinėse šalyse gali prisidėti prie padidėjusio mirtingumo dėl karščio poveikio aplinkiniams gyventojams. Tyrime, kuriame buvo analizuojamos Centrinės ir Pietų Amerikos, Afrikos ir Pietryčių Azijos teritorijos, nustatyta, kad vietos klimato atšilimas, kurį sukelia atogrąžų miškų kirtimas, daugiau nei 300 milijonų žmonių veikia padidėjusios temperatūros ir yra susijęs su 28 000 mirčių dėl karščio kasmet.

„Šis vietinis atšilimas turi svarbių pasekmių ne tik žmonių sveikatai, bet ir vandens saugumui, žemės ūkiui ir klimato atsparumui, ypač pažeidžiamoms tropikų bendruomenėms“, – sakė dr. Reddington.

Tropinių miškų kirtimas prisideda prie temperatūros kilimo, nes prarandami medžiai, kurie natūraliai reguliuoja klimatą, teikdami pavėsį, išskirdami drėgmę per evapotranspiraciją ir absorbuodami anglies dioksidą. Be šių aušinimo mechanizmų, šiluma greičiau kaupiasi paviršiuje, atmosferos drėgmė mažėja, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija didėja.

Interaktyvus žemėlapis rodo temperatūros kilimą dėl miškų kirtimo pagal regioną, rajoną ar provinciją. Pavyzdžiui, miškų kirtimas Rondônia valstijoje pietinėje Amazonės dalyje Brazilijoje sukeltų 2,1 °C vietinį atšilimą. Pietryčių Azijos ir Afrikos dalyse jis sukeltų dar didesnį atšilimą – daugiau nei 3 °C, o Tanzanijos Katavi regione miškų kirtimas galėtų sukelti atšilimą daugiau nei 5 °C.

Dr. Nike Doggart iš Žemės ir aplinkos mokyklos vadovavo žemėlapio kūrimo darbams. Ankstyvieji demonstravimai Tanzanijoje jau sulaukė didelio vyriausybės, tyrėjų ir nevyriausybinių organizacijų susidomėjimo.

Ji sakė, kad šios priemonės pristatymas buvo laiku, nes pasaulio lyderiai susirinko Beleme, Brazilijoje, COP 30 konferencijoje.

„Tai pirmoji priemonė, leidžianti tropinių šalių suinteresuotosioms šalims suprasti miškų kirtimo poveikį jų vietos klimatui“, – paaiškino ji.

„Tikimės, kad supratę, kaip miškai reguliuoja temperatūrą vietos mastu, politikos formuotojai suteiks didesnį prioritetą miškų apsaugai ir miškų kirtimo mažinimui.

Mūsų priemonė iliustruoja, kaip „Tropical Forests Forever Facility“ – nauja Brazilijos iniciatyva, kurią remia Jungtinė Karalystė ir kuri bus pradėta COP30 konferencijoje – padės apsaugoti milijonus žmonių tropikuose nuo ekstremalių karščių.“

Įrankis yra talpinamas Met Office CSSP Brazil VIEWpoint svetainėje ir naudoja duomenis iš neseniai paskelbto mokslinio straipsnio apie miškų kirtimą ir su karščiu susijusią mirtingumą, kad pateiktų pagrindinius rezultatus patogiu interaktyviu būdu, su anglų ir portugalų kalbų pasirinkimu, kad būtų aktualu COP 30 konferencijoje.

CSSPBrazil VIEWpoint svetainė pristato darbą, kuris buvo atliktas kaip dalis Climate Science for Services Partnership (CSSP) Brazil projekto. Šis Jungtinės Karalystės ir Brazilijos mokslininkų bendradarbiavimas remiamas Jungtinės Karalystės vyriausybės Tarptautinių mokslo partnerysčių fondu ir jo rezultatas – moksliniai duomenys, padedantys formuoti klimato politiką ir paslaugas.

Dr. Andy Hartley, Met Office klimato poveikio ir švelninimo mokslinis vadovas ir CSSP Brazil vyresnysis tiekėjas, pridūrė: „Šis tyrimas ir interaktyvus žemėlapis mums parodo, kokie vertingi miškai yra teikiant ekosistemines paslaugas visuomenei, ir todėl, kaip veiksminga gali būti miškų apsauga ir medžių sodinimas vietos masto prisitaikymo strategijose.