Archeologija:

Albanijoje, Durreso mieste, archeologai kasinėdami aptiko 1600 metų senumo uždarą plaukimo baseiną - pirmąjį tokio tipo baseiną. Jis buvo prabangios romėnų vilos dalis.

Archeologai, atlikdami tyrimus Egėjo rūmuose šiaurės Graikijoje, aptiko Aleksandro Didžiojo vonios kambarį. Žinoma, kad garsusis karvedys šiuose rūmuose praleido vaikystę.

Tarptautinė Japonijos mokslininkų komanda, kurią sudarė Higashi Nippon International University, Tohoku universiteto ir Nacionalinio astronomijos ir geofizikos tyrimų instituto (NRIAG) specialistai, netoli Gizos piramidžių Egipte aptiko požeminę L formos struktūrą ir anomalijas.

Izraelio archeologai aprašė naujus radinius, gautus kasinėjant istoriniame Jeruzalės rajone - Dovydo mieste. Atradimas padėjo atskleisti ryšį tarp jo ir Biblijoje minimo įvykio.

Egipte Turizmo ir antikvarinių vertybių ministerijos archeologinė misija Sinajaus dykumoje aptiko 3500 metų senumo statinį, kuriame ekspertai nustatė „karališkąją poilsio vietą“.

Italijoje Kasertos ir Benevento provincijų Archeologijos, vaizduojamojo meno ir kraštovaizdžio direktorato misija atkasė geležies amžiaus nekropolio liekanas, kurios mokslininkus nustebino savo dydžiu ir prabanga.

Neįprasta piramidės formos kapavietė, kurią archeologai aptiko netoli Geltonosios upės Kinijoje, tapo įdomaus tyrimo objektu. Kapavietė, kurios amžius, kaip manoma, yra apie 2 000 metų, yra unikalus statinys, sudominęs mokslininkus ir istorikus.

Paleontologų komanda iš Pampos federalinio universiteto, Vale do San Francisko federalinio universiteto, Prinstono universiteto ir Harvardo universiteto Brazilijoje aptiko suakmenėjusias milžiniškos varliagyvės liekanas, kurios priskirtos iki šiol mokslui nežinomai rūšiai ir genčiai.

Antarktida, ledo ir dykumos kraštas, slepia daug dar neatrastų paslapčių. Kadangi tai yra labiausiai negyvenamas žemynas Žemėje, mažai tikėtina, kad žmonės kada nors galėjo įkelti koją į jo ledinius krantus. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad mūsų protėviai į šią draudžiamą šalį galėjo keliauti dar gerokai prieš istorijos pradžią.

Daugumai žmonių šiuolaikinius žmones nuo jų protėvių, gyvenusių akmens amžiuje prieš tūkstančius ar šimtus tūkstančių metų, skiria sudėtingos technologijos. Šiuolaikiniame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje senesnės technologijos, net ir sukurtos prieš kelerius metus, dažnai paniekinamai apibūdinamos kaip "akmens amžiaus".

Naujausios lazerių technologijos leido ekspertams aptikti seniai dingusį Mahendraparvatos miestą, kuris, kaip manoma, buvo pirmoji senovės khmerų imperijos sostinė.

Vano ežeras, žinomas kaip didžiausias Turkijos druskos sodos ežeras, jau seniai traukia ir narų, ir istorikų dėmesį. Neseniai narai ežero dugne aptiko netikėtą radinį - senojo kaimo ir kapinių liekanas. Šis naujas radinys papildo Vano ežere jau rastus griuvėsius ir nušviečia turtingą regiono istoriją.

Kai beveik prieš 2000 metų išsiveržė Vezuvijaus kalnas, romėnų miestas Pompėja ir jo gyventojai buvo palaidoti gyvi, užversti pelenais. Tačiau netoliese esantis Herkulanumo miestas buvo sunaikintas, o jo gyventojų pėdsakų liko nedaug.

Pienas Mongolijoje buvo svarbus išteklius daugiau nei 5000 metų. Nors karvių, avių, ožkų ir net arklių pieno vartojimas patikimai datuojamas, iki šiol buvo sunku nustatyti, kada žmonės pradėjo gerti jakų pieną.

Sibire, Elgos (Jakutijos) anglies telkinyje, kalnakasiai iškasė keistą moters su kardu ir skydu statulą, už kurios, atrodo, yra sparnai, tarsi nukritusio angelo. Statulą iškasė ekskavatorius.