Gamtos Paslaptys:

Paslaptingi lietus gyvų žuvų, varlių ir kirminų buvo pastebimi šimtus metų ir yra vieni iš labiausiai paplitusių reiškinių. Dabar keistas paranormalus reiškinys įvyko Norvegijoje, kur dideliu kiekiu pradėjo kristi sliekai iš dangaus. Ypač kalnų aukštumose, kur slidininkai važinėjasi nuo kalnų. "mačiau tūkstančius sliekų ant sniego," sakė biologijos mokytoja Karsteyn Gjerstad, kuri slidinėjo netoli Bergeno. "Kai pamačiau ant sniego, jie atrodė negyvi, bet kai aš paėmiau į rankas pastebėjau, kad jie buvo gyvi."

Paskutinio pasaulyje likusio šiaurės baltojo raganosio patino ragas pašalintas dėl jo paties saugumo, tačiau to nepakanka jam apsaugoti. Nuo šiol gyvūną kiaurą parą prižiūri ginkluoti sargybiniai. Tai paskutinis bandymas išgelbėti šią nykstančią rūšį, rašo „The Daily Mail“. Kenijos draustinyje „Ol Pojeta“ sargybiniai kasdien rizikuoja savo gyvybe ir dieną bei naktį saugo raganosį, vardu Sudanas, nuo brakonierių, kuriuos vilioja kylančios raganosio rago kainos. 43 metų raganosis gali sulaukti 50 metų. Jis yra paskutinė viltis, kad pasaulį išvys šiaurės baltojo raganosio jaunikliai.

Havajų salos tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nepaliestos žmogaus. Iš tiesų padėtis ten nėra gera – klesti iš kitur atvežti gyvūnai, tarp kurių yra ir pavojingų. Vienos tokių – gyvatės. Jų anksčiau salose nebuvo. O dabar pamačius pavojingus roplius prašoma nedelsiant apie tai pranešti.

Lietuvos žvejai dar ištrauks ne vieną rekordinę žuvį, nors tai padaryti tampa vis sunkiau, mat žuvys „baigia aukštuosius“, juokauja žvejai. Žvejybos entuziastas Paulius Korsakas apgailestauja, kad daugybė rekordų yra „nunešta“ į sandėliuką – žmonės nežino, ką daryti pagavus stambų laimikį, kurių iš tiesų būta labai įspūdingų. Visi gerai žino apie žvejų sugebėjimus girtis savo pagautais laimikiais. „Sakoma: surišk žvejui rankas, o jis vis tiek parodys, kokia žuvis buvo“, – juokauja rekordus fiksuojančiuos agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis. Kokios Lietuvoje pagautos didžiausios žuvys yra oficialiai užregistruotos?

Lankantis svetur neverta užsibūti vien išblizgintose sostinėse ar penkių žvaigždučių kurortuose. Ne mažesnį įspūdį palieka vietos, neįtrauktos į turistinius žemėlapius. Vienos iš jų įsikūrusios visai greta triukšmingų didmiesčių, o iki kitų gali tekti keliauti net ir pavojingomis dykumomis.

Išgirdę apie ežerus iš karto pagalvojame apie vasarą ir mėlynai žalsvą ežero spalvą, prie kurios esame pripratę jau nuo vaikystės, tačiau Hillier ežeras gali jus nustebinti, nes jo spalva tikrai neprimena tos, apie kurią jūs pagalvojate.

Kas galėjo priversti žuvį išnirti iš vandens gelmių ir apsigyventi seklumose? Prisiminkime: beveik visos žuvys, plaukiojusios upėse prieš 375 mln. m., buvo plėšrūnės. Kai kurios jų išaugdavo net iki 16 pėdų [apie 5 m] ilgio – du kartus ilgesnės nei pats stambiausias tiktaalikas. Kartu su juo iškasamos kitų rūšių žuvys dažniausiai siekia daugiau kaip 7 pėdas [2 m] ilgio ir turi galvą sulig krepšinio kamuoliu. Jų dantys gali būti kaip smaigai, kuriais tvirtinami geležinkelio bėgiai.

Apie gyvūnų miegą ir sapnus rašė žymus graikų filosofas Aristotelis. Anot jo, sapnuojame ne tik mes, žmonės, bet ir daugelis gyvūnų: arkliai, avys, galvijai, ožkos ir šunys, kurie sapnuodami ima loti. Filosofinės mintys gal ir stokoja mokslinio pagrindimo, bet Aristotelis taip teigdamas buvo visai arti tiesos. Paklausti, ar gyvūnai sapnuoja, būtų paprasčiausia, bet deja, neįmanoma. Tad mokslininkai, siekdami sužinoti, ar ir gyvūnų miegą lydi sapnai, stebėjo jų elgesį miego metu bei smegenų darbą, lygindami jį su sapnuojančių žmonių smegenų veikla.