Gamtos Paslaptys:

Kam skeptikui tikėti, kad katės jaučia ligas? Argi šie gyvūnai pasižymi kažkokiais antgamtiniais sugebėjimais? Ir kaip išvis gali padarai, nemokantys kalbėti, turėti tokį svarbų įgūdį?

Ar norite sužinoti, kaip kašalotai bendrauja tarpusavyje? Na, žinoma, savo kalba! Šie didžiuliai jūrų gyvūnai naudoja savo echolokacijos įgūdžius, kad aptiktų grobį ir orientuotųsi vandenyne. Tačiau jų balsas skirtas ne tik tam - kašalotai gyvena sudėtingose socialinėse grupėse ir tarpusavyje bendrauja naudodami garsinius signalus, pavyzdžiui, klyksmus ir švilpimus.

Kadaise Australijoje gyveno agamų šeimai priklausantis Apykaklėtasis driežas ( (Chlamydosaurus kingii). Jis buvo ilgas ir turėjo didžiulę apykaklės formos odos raukšlę, todėl buvo dar unikalesnis. Tačiau įdomiausia jo elgsena buvo ta, kad jis nelabai mėgo žmones (galbūt jis žinojo apie visas mūsų nuodėmes ir tiesiog negalėjo mums atleisti).

Draugai, susipažinkite su su varlių valgymo šikšnosparniu Kraštalūpiu šikšnosparniu (Trachops cirrhosus)! Šis vaikinas gyvena atogrąžų miškuose ir mėgsta leisti laiką prie vandens telkinių. Tačiau pagrindinis dalykas, kurio jis nemėgsta, yra vienatvė.

O ar kada nors girdėjote apie povų vorus? Šie vyrukai žino, kaip smagiai pašokti poravimosi šokius! Bet nemanykite, kad viskas taip paprasta. Kaip ir daugelis kitų vorų, povų vorų patelės yra didesnės už savo jauniklius ir gali juos užpulti, jei šie neįrodo, kad yra jų verti.

Sužinokite, kodėl jos taip elgiasi, toliau pateiktoje medžiagoje. Katės dažnai mėgsta prisiglausti ant jūsų augintinio pilvo ar krūtinės, murkia ir saldžiai išsižioja. Sužinokite, kodėl jos taip daro, toliau pateiktoje medžiagoje.

Balandžio 4 d. Brazilijoje du vietiniai gyventojai nusprendė pažvejoti, sėdo į valtį ir išplaukė į žvejybos vietą, ir viskas buvo gerai, kol ežere neatsivėrė karstinė įgriuva, į kurią ėmė sunktis jų plaukiojimo priemonė.

Pasirodo, kad pumos kartais užsiima sodininkyste. Naujo tyrimo duomenimis, šios didžiosios katės dalį savo grobio palieka ant žemės, taip ją tręšdamos ir gerindamos augmenijos kokybę, o tai savo ruožtu pritraukia į vietovę naujų grobių.

Ir skruzdės, ir žydintys augalai atsirado maždaug prieš 140 mln. metų ir palaipsniui apgyvendino beveik visą Žemę. Mokslininkai apskaičiavo, kad iš viso planetoje yra 14 000 skirtingų rūšių ir keturi tūkstančiai trilijonų individų.

Paprastoji jūrinė pelėda yra naktinis plėšrusis paukštis, artimas pelėdų giminaitis. Šis paukštis aptinkamas beveik visuose žemynuose ir daugelyje salų. Tačiau mažesnėse, atokesnėse salose gyvenantys plėšrieji paukščiai yra tamsesnės spalvos ir dažniau turi rausvą atspalvį. Naujajame straipsnyje mokslininkai šį spalvos pokytį sieja su ugnikalnių išmetamais teršalais.

Krokodilams ir vėžliams, pasižymintiems neįprastais bruožais, gresia didžiausias išnykimo pavojus. Apie tai pranešė Oksfordo universitetas.

2023 m. kovo 11 d. tokio dydžio anakonda išgąsdino Bonito rajono gyventojus. Mokslininkai teigė, kad roplys į miestą pateko po to, kai smarkios liūtys jį išstūmė iš džiunglių.

Netoli Landerso (Kalifornija, JAV), Mohavės dykumoje, išdžiūvusio ežero dugne, stovi masyvi granitinė uola, iškylanti virš išdžiūvusios žemės tarsi monolitas, likęs nuo dingusios civilizacijos laikų.

Bet kuriam normaliam žmogui kanibalizmo sąvoka atrodo baisi ir nenatūrali. Todėl ilgą laiką mokslininkai buvo įsitikinę, kad šį reiškinį, kurį jie dažnai pastebėdavo gyvūnų pasaulyje, sukelia stresas nelaisvėje arba nenatūralios laboratorinės sąlygos

Pagyvenę gyvūnai susiduria su daugybe problemų, o kai kurie jų negali apsieiti be artimųjų pagalbos. Naujo tyrimo autoriai nustatė, kad didžiausias pasaulyje skraidantis paukštis - klajojantis albatrosas - rūpinasi savo vyresniais partneriais ir leidžia jiems mažiau badauti dedant kiaušinius.