Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Kaimo naujienos » Sodininkas

Gamtoje niekas nenaikina nukritusių lapų, bet ką su jais daro sodininkai?

Gamtoje niekas nenaikina nukritusių lapų, bet ką su jais daro sodinink

Pasaulyje nėra nieko tobulesnio už mus supantį pasaulį. Čia nėra nieko nereikalingo, kiekvienas žolės stiebelis, kiekvienas lapas ir net, kaip bebūtų keista, augalų ligos atlieka savo vaidmenį šiame sudėtingame gamtos mechanizme.

Gamtoje niekas augalų nemaitina, nelaisto, ypač niekas nepašalina nukritusių lapų.

Nukritę lapai kaip tobulo gamtos organizmo detalė atlieka savo funkciją. Padengdami žemę kilimu, jie sukuria papildomą sluoksnį tarp sniego dangos ir dirvožemio ir apsaugo šaknų sistemą nuo žiemos šalčių, taip pat nukritę lapai apsaugo pavasarines žoles nuo užšalimo, o ankstyvą pavasarį po šiuo kilimu jos pamažu pradeda dygti.

Skaidydami dirvožemyje, lapai praturtina jį mineralinėmis ir organinėmis medžiagomis. Lapų dalys (gyslos, atraižos), lėtai skaidydamosi, struktūrizuoja dirvožemį, gerina jo drėgmės ir oro pralaidumą.

Tad kodėl, jei gamta tokia tobula, mes, daržininkai, nuo ryto iki vakaro leidžiame laiką sodo sklypuose ir aktyviai kišamės į šį procesą: kasame, laistome, maitiname, grėbiame nukritusius lapus, kovojame su vabzdžiais, vadiname juos kenkėjais.

O visa esmė ta, kad nuožmioje augalų pasaulio konkurencinėje kovoje išgyvena tik tie augalai, kuriems šioje konkrečioje vietoje sukurtos optimalios sąlygos.

Ir mūsų sodo sklypuose, be mūsų įsikišimo sėkmingai augtų beržai, drebulės, eglės, o šiais laikais ir barščiai. Bet tai mūsų niekaip netenkina, mes norime, kad augtų obelys, kriaušės, rožės, rododendrai, jurginai, o pomidorai, agurkai, paprikos duotų gausų derlių, t. y. tie augalai, kuriems optimalios sąlygos sukurtos kituose regionuose, bet ne mūsų platumose. Todėl šį sudėtingiausią ir tobuliausią mechanizmą turime patys reguliuoti, įskaitant nukritusių lapų šalinimą.

Nukritę vaismedžių, uogakrūmių ir dekoratyvinių krūmų lapai yra prieglobstis vabzdžiams, kurie kenkia mūsų sodo augalams.

Ant nukritusių lapų žiemoja paršo, miltligės, dėmėtligės, pilkojo ir vaisių puvinio bei kitų ligų sukėlėjai. Ankstyvą pavasarį šių grybų sporos sudygsta ant supuvusių lapų ir išplinta ant medžių ir krūmų.

Gamtoje grybinės ligos atlieka sanitarines funkcijas. Paveikdami nusilpusius augalus, jie ardo biologines liekanas, medieną. Savo sodo sklypuose patys sprendžiame, kada išrauti senus medžius ir krūmus ir pakeisti juos naujais, ir grybinių ligų pagalbos mums nereikia.

Laiku rudenį surinkti lapai labai sumažina ir palengvina kitų metų kovą su ligomis ir kenkėjais.

Nukritusius lapus grėbiame į krūvas ir..... O ką su jais daryti toliau?

Juk vaisių ir uogų pasėlių lapai yra kenkėjų ir ligų prieglobstis. O daugelis sodininkų lapus tiesiog sudegina.

Tačiau reikia nepamiršti, kad sudeginus 100 kg lapų į orą išsiskiria iki 1 kg dūmų mikrodalelių. Tarp jų yra: anglies monoksido, sunkiųjų metalų ir daug kancerogeninių junginių, bet svarbiausia - dioksinas - viena nuodingiausių medžiagų žmogui. Aitrūs degančių rudeninių lapų dūmai ypač pavojingi vaikams, kurių jautri imuninė sistema, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių, alerginėmis ligomis.

Todėl lapų deginti negalima.

Surinktos augalų liekanos yra gera medžiaga kompostams gaminti. O ligotus nukritusius vaisinių ir uoginių augalų lapus, prieš dedant į komposto krūvą, reikėtų apdoroti karbamido tirpalu. Ištirpinkite 500 g karbamido (karbomido) 10 litrų vandens ir užpilkite šiuo tirpalu nukritusius lapus. Laukinių medžių lapus galima dėti į komposto krūvą jų iš anksto neapdorojus.

Tačiau kaštoninių ąžuolų, gluosnių ir vyšnių lapuose yra labai sunkiai skaidomų medžiagų - taninų. Taninai pasižymi sutraukiamuoju ir dezinfekuojamuoju poveikiu, todėl šių medžių rūšių lapai suyra lėtai ir juos geriau naudoti mulčiavimui arba komposto krūvos uždengimui.

Medžių ir krūmų lapuose gausu mineralinių elementų, tačiau tik rudenį, prieš jiems nukrentant, šie elementai palieka lapus ir patenka į augalų šakas bei šaknis. Todėl lapų komposte yra nedaug maistinių medžiagų, tačiau kartu su lapų kompostu į dirvožemį patenka specifinė flora - mikrogrybai. Lapų kompostas labai pagerina dirvožemio struktūrą ir jo gebėjimą sulaikyti vandenį. Kompostas iš nukritusių lapų subręsta vidutiniškai per dvejus metus.

Nukritę lapai taip pat yra gera medžiaga kompostams, kuriuose gausu makro- ir mikroelementų, ruošti

Lapai sudedami arba kompostuojami komposto dėžėse, užpilami ir sluoksniuojami su mineralinėmis fosforo trąšomis, durpėmis, pjuvenomis, maisto atliekomis, mėšlu ar kitomis organinėmis medžiagomis. 

Po skilimo sodininkas gaus vertingų organinių trąšų. 

Nesunku nustatyti, kada kompostas yra paruoštas. Puri, vientisa medžiaga yra tamsiai rudos spalvos ir turi malonų miško žemės kvapą.


Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram, FB ir X(twitter) kanale

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
11.10.2022 laikas 07:44 Kopūstai – neatsiejami nuo sezoninės mitybos
Baltagūžis kopūstas – regis, neįmantri daržovė, tačiau joje glūdi gausios vitaminų bei kitokių organizmui naudingų medžiagų atsargos. Rudenį nuimtas kopūstų derlius ilgai išsaugo vertingas maistines savybes, todėl ši daržovė nuo seno tarnavo kaip vitaminų bankas šaltuoju sezonu....

Skaityti daugiau

26.12.2020 laikas 17:41 Čiobreliai (Thymus). Liaudies Medicinos Receptai Su Čiobreliais
Čiobreliai, kaip ir bazilikai, kulinarijoje vartojami prieskoniniai augalai. Čiobreliais efektyvu gydyti uždegimines burnos ir gerklės bei viršutiniųjų kvėpavimo takų ligas. Čiobrelių preparatai padeda atsikosėti. Sergantiems peršalimo ligomis naudinga gerklę skalauti čiobrelių arbata ar nuoviru....

Skaityti daugiau

27.05.2020 laikas 10:47 Bruknė (Vaccinium vitis-idaea) ir Bruknės nauda
Vaistinė augalinė žaliava – Bruknių lapai (Vitis-idaeae folium) skinami anksti pavasarį – balandžio-gegužės mėn. (pernykščiai) ar nurinkus uogas – rugsėjo-lapkričio mėn. (per vasarą užaugę).

Skaityti daugiau

09.04.2019 laikas 09:41 Kviečių gemalų aliejus
Kviečių gemalų aliejus labai vertinamas dėl nemažo nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (Omega-3, Omega-6 ir Omega-9) kiekio.  apsaugines funkcijas. Be to, kviečių gemalų aliejus laikomas vienu didžiausiu vitamino E, gerinančio odos išvaizdą ir spalvą, užkertančio kelią smulkių raukšlelių susidarymui, šal...

Skaityti daugiau

06.03.2019 laikas 07:57 Burnočių sėklų aliejus
Aliejus tinka probleminės odos priežiūrai, pažeistai, nudegusiai, opų, pragulų kamuojamai odai, vabzdžių sugeltoms vietoms raminti, kaip stangrinanti, raukšleles lyginanti, maitinanti priemonė, tinka masažui, sausų ir pažeistų plaukų bei nagų priežiūrai....

Skaityti daugiau